- nevertėlis
- never̃tėlis, -ė smob. (1) K nedoras, prastas, niekam tikęs žmogus, nenaudėlis: Tai never̃tėlis žmogus! Ig. Teip, dabar garmaliuok (skęsk), tu nevertėli Sch229. Kad ji turėtų tiek jėgos, jinai tiems visiems nevertėliams antausius atskaldytų I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.